Post Type Description
Menotyrininkas Dr. Justinas Kalinauskas – projekto „ArchiTextūra“ kokybinių tyrimų metodologijos autorius, edukatorius, paviljono bendraautorius. Justinas projekte koncentruojasi į erdvės ir jos įvairių nevizualių komponentų įtaką tikrovės patyrimui: kokiu būdu objektyvi architektūrinė išraiška tampa nustelbiama subjektyvios tikrovės poveikio, nykstant įprastiems realybės atributams. Koks įvairių subjektyvių tikrovių naratyvas gali sugyventi viename paviljone?
Dr. Lolita Jablonskienė – Vilniuje dirbanti dailės istorikė ir parodų kuratorė. Vadovauja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniui – Nacionalinei dailės galerijai. Buvo Lietuvos paviljonų Venecijos bienalėse komisarė 1999 ir 2005 m., kuravo modernaus ir šiuolaikinio meno parodų Lietuvoje ir kitose šalyse. Publikuoja mokslo ir dailės kritikos straipsnius, yra Vilniaus dailės akademijos docentė. L. Jablonskienė tyrinėja 20 a. II p.–21 a. Lietuvos ir tarptautinį meną ir dizainą, jų teorinį kontekstą bei kuratorystę. Šiuo metu rengia knygą apie Lietuvos šiuolaikinio meno raidą 20 a. 10-ąjį dešimtmetį.
Meno istorikas, meno ir kultūros prieinamumo aktyvistas. Dirba instruktoriumi fonde „Poland Without Barriers“, o taip pat „Impact Foundation“ bendradarbis. Liublino senojo teatro prieinamumo konsultantas. Vienas pirmųjų kultūros organizacijų prieinamumo specialistų Lenkijoje.
Savo veiklas prieinamumo lauke Rafał pradėjo bendradarbiaudamas projektuose su kurčiaisiais, susijusiuose su menu viešoje erdvėje. Jis yra meno kūrinių ir architektūros garsinių audiogidų autorius. Jo aistra yra atlikti audiogidus gyvai. Publikacijų ETR formatu, įskaitant kultūros institucijų vadovus, autorius. Pedagogas, specializuojasi ir bendradarbiauja su proto negalią arba autizmo sutrikimų turinčiais žmonėmis.
Prieinamumo lyderių tinklo prie „Poland Without Barriers“ fondo narys. Pirmosios Bogna Olszewskos stipendijos laimėtojas. Jis, inter alia, bendradarbiavo su Europos miesto kultūros fondu, Liublino galerija Labirynt, Varšuvos Modernaus meno muziejumi, Łaźnia šiuolaikinio meno centru Gdanske, Emigracijos muziejumi Gdynėje ir Gdansko verslumo inkubatoriumi STARTER.
Programos Modernizmas ateičiai koordinatorė – „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“.
Vaiva Marija Bružaitė yra Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022 programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorė. Taip pat edukacinės kultūros projektų kūrimo programos, skirtos moksleiviams, „Kauno iššūkis“ mentorė ir šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ kuratorė bei folkloro ansamblio „Ratilėlis“ meno vadovė. Koordinuoja XX a. architektūros ir paveldo skaitmenizavimo tarptautinius projektus: „Creative Europe Forgotten Masterpieces“, „Creative Europe Modernism for the Future“ ir kitus. Baigusi technologijų ir inžinerijos mokslų programas, šiuo metu tęsia studijas Vytauto Didžiojo universitete, Atlikimo meno ir Verslo administravimo specialybėse. Laisvu laiku prisideda prie projektų bei ateityje planuoja toliau gilinti žinias inovacijų ir technologijų jungtyje su (etno)kultūra.
Kotryna Lingienė – Kaune gyvenanti laisvai samdoma kultūros žurnalistė ir redaktorė, dirbanti su tekstu ir garsu. Ji turi architektūros istorikės išsilavinimą, daugiausia dėmesio skiria tarpukario modernizmo palikimui ir urbanistiniams santykiams Kaune.
Kęstutis Lingys yra vienas iš žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ bendraautorių. Jis rūpinasi ne tik vizualine leidinio dalimi, bet ir prodiusuoja kitas projekto sritis, įskaitant vaizdo ir garso įrašus bei jų sklaidą internete. Taip pat aktyviai organizuoja alternatyvios kultūros ir muzikos renginius netikėtose lokacijose Kaune ir kitur Lietuvoje.
Istorinio ir šiuolaikinio Viduržemio jūros regiono ir Rytų Europos meno ir paveldo tyrinėtoja Sandra Uskokovič yra Dubrovniko universiteto (Kroatija) docentė. Ji yra įgijusi paveldo studijų magistro laipsnį Džordžo Vašingtono universitete (JAV) ir meno istorijos daktaro laipsnį Zagrebo universitete (Kroatija). Ji dirbo ICCROM, UNESCO ir JAV/ICOMOS mokslo darbuotoja, gavo Graham fondo, Samuel H.Kress fondo ir Getty fondo apdovanojimus už meno tyrimus. Uskokovič yra išleidusi keturias knygas apie paveldą ir architektūrą. Paskutinę jos knygą neseniai išleido leidykla UPI2Mbooks, Anamnesis: Menų dialogai viešojoje erdvėje (2019). Ji taip pat yra parašiusi ir paskelbusi daugybę konferencijų pranešimų ir mokslinių straipsnių savo šalyje ir užsienyje. Ji yra vizituojanti mokslininkė Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos universitetuose, jos mokslinių interesų sritys apima paveldo studijas, moderniąją architektūrą ir šiuolaikinį meną, miesto ir kultūros teoriją bei performatyvųjį meną. ICOMOS modernaus paveldo komiteto ekspertė ir Meno koledžo asociacijos Tarptautinio menininkų komiteto narė. Kritinių paveldo studijų asociacijos mokslinio komiteto narė.
Žilvinas Rinkšelis – istorikas, paveldosaugininkas ir gidas. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ koordinatorius. Tyrinėja Kauno miesto istoriją ir architektūrinį palikimą. Vienas iš socialinės miesto tyrinėjimo iniciatyvos „Ekskursas“ iniciatorių ir organizatorių. Svetainės www.modernizmasateiciai.lt administratorius ir kūrėjas.
Huriye Armağan Doğan – architektė, kultūros paveldo apsaugos specialistė ir mokslininkė. Prieš pradėdama dirbti mokslinį darbą, ji atliko architektės praktiką Turkijoje įvairiuose restauravimo projektuose, kurie leido jai visų pirma tyrinėti mokslinių tyrimų ir praktikos ryšį. Bakalauro studijas ji baigė 2008 m., magistro studijas – 2011 m., o doktorantūros studijas – 2020 m. Šiuo metu ji dirba Kauno technologijos universitete, Architektūros ir statybos institute, mokslo darbuotoja. Jos mokslinių interesų sritys: pakartotinis pritaikymas, kultūros paveldo išsaugojimas ir suvokimas, modernusis judėjimas, XX a. pradžios architektūra, konservavimas, kultūrinė atmintis.