Modernizmas pasirodė esąs itin įvairialypis. Remdamasis į kelis bendruosius principus bei vyrų dominuojamų grupelių vaidmenį, šis judėjimas aprėpė ne tik labai skirtingus istorinius ir ideologinius kontekstus bet gausybę architektūrinės ir vizualiosios modernizmo raiškos pavyzdžių. Iš prigimties daugiasluoksnio ir regionine įvairove pasižyminčio judėjimo, suvienodėjimą lėmė ideologinės ir geopolitinės XX a. takoskyros. Modernizmą formavo praeityje dominavusių ideologijų, pavyzdžiui, komunizmo ar fašizmo, hegemoninės nuostatos modernybės atžvilgiu, o taip pat ir (po)kolonializmas bei pokarinė šiuolaikinio kapitalizmo ekspansija. Visa tai atsispindi tame, kaip šiandien suvokiame modernizmą ir kaip elgiamės su šiuo palikimu tautiškumo, valstybės kūrimo ir atminties politikos kontekste.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvaus autoriai, mokslininkai, praktikai bei vizualiųjų menų kūrėjai, interpretuojantys modernizmą per ideologijų prizmę. Dalyviai iš Kipro, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės nagrinės ginčijamus modernistinio paveldo aspektus. Nuo konstruktyvizmo dvejopame bolševikų revoliucijos ir valstybės kūrimo kontekste, iki „raudonųjų“ didmiesčių įvertinimo iš Rytų-Vakarų perspektyvos bei modernizmo palikimo paskutiniame padalytame ir kolonizacijos vis dar paveiktame Europos mieste, iki civilinės ar karinės šaltojo karo branduolinės architektūros liekanų. Pašnekovai diskutuos ar jų tarpdisciplininės praktikos kvestionuojančios šiuolaikinius ideologinius naratyvus, lyčių požiūrius bei keliaujančios po prieštaringas atmintis, peržengia architektūros išsaugojimo bei dokumentavimo ribas.
Moderuoja: MAXIME FOREST (Sciences Po (OFCE))
Pranešėjai: IEVGENIIA (JENIA) GUBKINA (tyrėja, Ukraina), OWEN HATHERLEY (rašytoja/žurnalistė, JK), POPI IACOVOU (Kipro universitetas).