Modernizmo architektūra, kadaise atrodžiusi nauja ir provokuojanti, šiandien tapo paveldo objektu. Tačiau net ir šiuolaikinėje mokslu grindžiamoje paveldosaugoje teigiama, kad daugelis paveldosaugos sprendimų iš prigimties subjektyvūs ir kad čia svarbų vaidmenį vaidina skonis bei profesinis nusistatymas. Subjektyvi interpretavimo schema, subjektyvus modernizmo apibrėžimas ir subjektyvus požiūris į moderniosios epochos užmojo vienovę skatina nuolat atnaujinti mūsų suvokimą apie modernizmą.
Subjektyvumas laikomas pagrindine modernaus meno raidos kryptimi, suvokiant modernųjį meną kaip subjektyvų tikrovės interpretavimą (arba kūrimą). Tačiau šiuolaikinis tyrėjas nebesiekia atitikti apibendrinto tarptautinio stiliaus idealo, o veikiau per savo subjektyvų santykį su modernizmu mėgina atskleisti unikalias, regionines ir nestabilias modernizmo formas bei permąstyti modernizmo objektyvumą/subjektyvumą.
Prie šio apskritojo stalo susitinka autoriai, kuratoriai, praktikai ir menininkai, interpretuojantys modernistinį paveldą parodose, rašytiniuose tekstuose ir savo kūrybinėje veikloje. Diskusijos dalyviai iš Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos nagrinės subjektyvią modernizmo prigimtį bei subjektyvias modernizmo paveldo interpretacijas ir aptars subjektyvumo įsitvirtinimą moksliniuose modernizmų tyrimuose.
Moderuoja: MARIJA DRĖMAITĖ (Vilniaus universitetas)
Pranešėjai: NICOLAS GROSPIERRE (fotografas, Lenkija), GRZEGORZ PIĄTEK (tyrėjas, Lenkija), LOLITA JABLONSKIENĖ (Nacionalinės dailės galerijos vadovė, Lietuva).