Post Type Description
Kauno fotografijos galerijos „Modernizmas ateičiai“ platformos rezidentų Alishia Farnan ir Zacharie Gaudrillot-Roy specialiai sukurtų kūrinių projekcijos bei fotografijos dirbtuvių dalyvių fotografijų paroda.
Rezidentų kūrinių parodą ir projekcijas bus galima pamatyti rugsėjo 21–22 d. Renginio vieta: Aludė „Vingių Dubingių“, K. Donelaičio g. 41, Kaunas. Lankymo valandos: 20:00–23:00 val.
Organizatoriai: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.
Nuo 1950-ųjų iki 1970-ųjų Pietų Indijos miestų ir kaimų teritorijose buvo pastatyta gausybė kino teatrų. Jų architektūra – neįprastas vietinės ir vakarietiškos architektūros mišinys. Ryškių spalvų fasadai primena scenos dekoracijas ir kelia filmišką įspūdį dar prieš patenkant į ekstravagantiškų formų ir puošmenų paženklintą auditoriją ir prasidedant filmui. Šią architektūrinę kalba būtų galima pavadinti hibridiniu modernizmu. Daugelis šių kino teatrų išsaugojo savo pirminę būklę. Tačiau didžiuosiuose šalies miestuose jau pradėta juos versti dideliais kino centrais. Haubitz Zoche dokumentavo šį kultūrinį kino reiškinį, kuris jau beveik pranyko Europoje ir JAV ir pamažu dėl komercinių paskatų traukiasi ir iš Indijos žemėlapio.
Šių kino teatrų fotografijų parodą bus galima pamatyti rugsėjo 21–22 d. Paroda bus eksponuojama kino teatre „Daina“. Lankymo valandos: 12:00–20:00 val.
Organizatoriai: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.
Režisierės Aideen Barry filmas „Klostės“, pristatantis Kauno modernizmo architektūrą, žymi Europos kultūrinės sostinės metus ir pradeda savo premjerą Lietuvoje. Kauniečiai ir miesto svečiai pirmą kartą turės galimybę išvysti šį filmą. „Klostės“ sukurtos labai neįprastu būdu. Aideen Berry kūrybinis procesas remiasi bendruomenės į(si)traukimu: siužetas sukurtas pagal kauniečių papasakotas istorijas, o patys kauniečiai pasirodo kaip filmo veikėjai. Siurrealistiškos „Klostės“ sujungia miesto paveldą, istoriją ir jo žmonių tikrus ir įsivaizduojamus pasakojimus. Architektūrinio filmo pavadinimas yra pasikartojančių tarpukario architektūros elementų ir paties kūrybinio proceso metafora – siužetas tarsi išlankstytas iš tūkstančio nuotraukų. Istorijos lankstosi tarp istorijų, pastatai tarp pastatų. Žiūrovai, kartu su veikėjais, gauna galimybę žvilgtelėti į pastatų interjerus, pasigrožėti charakteringais apvaliais Kauno langais ir elegantiškomis laiptinių durimis, bei paspoksoti į lubas, tarsi patys būtų prigulę ant kilimo su tarp pirštų smilkstančiu cigaru.
Filmo peržiūros metu, kino centro „Romuva“ foje erdvėje taip pat bus galima apžiūrėti patyriminę instaliaciją „Klostės“ ir parodą, pristatančią filmo kūrimo procesą. Parodos autoriai: AIDEEN BARRY, architektas POVILAS VINCENTAS JANKŪNAS, technikas MINDAUGAS BARNATAVIČIUS.
Filmo režisierė AIDEEN BARRY
Kinematografas MIKAS ZABULIONIS
Muzikos kompozitoriai: ARŪNAS PERIOKAS, PATRIS ŽIDELEVIČIUS, IEVA RAUBYTĖ
Montažo režisierė ALEKS RYDZKOWSKA
Garso efektų menininkė DOMINYKA ADOMAITYTĖ
Vizualieji efektai: ALEKSANDRAS POLEVOJUS, SIMONAS KORSAKAS, QI QIAN
Produkcija: KAUNAS 2022 / MODERNIZMAS ATEIČIAI
Daugiau apie filmą: https://www.klostes.com/
Arnas Funkas (Arno Funk) – vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Apie jo gyvenimą išliko mažai žinių, tačiau jo suprojektuoti pastatai pasakoja istorijas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę. Arno Funko architektūrai būdingas unikalus elegancijos ir funkcionalumo derinys. Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.
Paroda, skirta architekto kūrybai, eksponuojama jo 1932 metais projektuotame Adelės ir Pauliaus Galaunių name. Parodą sudaro keturios erdvės: Galaunių namas, interjero salonas, gyvenamųjų namų salė ir visuomeninių pastatų kabinetas. Per nuotraukas, archyvinę medžiagą, detales, projektus, užsakovų asmenybes ir išlikusią negausią biografinę medžiagą atskleidžiamas unikalus Arno Funko dėmesys kasdienės aplinkos grožiui ir funkcionalumui.
Renginio metu bus pristatoma knyga „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“.
Renginys vyks anglų kalba.
Nespėjusius užsiregistruoti kviečiame į po konferencijos vyksiantį knygos pristatymą lietuvių kalba, kuris numatytas rugsėjo 29 d. (ketvirtadienį), 17.30 val.
Kuratorė MARIJA DRĖMAITĖ
Daugiau apie parodą: https://ciurlionis.lt/veikla/padaliniai/a-ir-p-galauniu-namai-muziejus/parodos/arno-funk-cionalizmas-1898-1957/
„Modernizmo interpretavimas – dizainas ir vizualieji menai“ – tai metus trunkęs projektas, įgyvendintas Kaunas 2022 užsakymu kartu su Laura Serra ir Maxime Forest, organizacijos ir galerijos „Kolektiv Cité Radieuse“, įsikūrusios į UNESCO sąrašą įtrauktame Le Corbusier gyvenamajame daugiabutyje, Marselyje, įkūrėjais. Šių disciplinų santykiui su XX amžiaus architektūra atsidavusi „Kolektiv“ komanda pakvietė keturis tarptautinius svečius iš Čekijos, Lenkijos ir Ukrainos pasidalinti įkvepiančia modernizmo architektūros interpretavimo praktika su Lietuvos architektais, dizaineriais ir menininkais. Atviro kvietimo būdu atrinkti dalyviai buvo skatinami praplėsti savo žinias ir praktikas 2021 m. spalį vykusios kolektyvinės rezidencijos metu.
Remiantis interaktyviu dizaino dirbtuvių procesu dalyviai kūrė savas, autentiškas Kauno tarpukario ir pokario modernizmo architektūros interpretacijas – nuo tekstilės dizaino iki grafikos darbų, (video)instaliacijų ar baldų. – 2022 m. rugsėjo 21 d. startuosianti paroda atspindi ir žingsnis po žingsnio vykdytą procesą, ir projekte priimtą daugiadisciplininį požiūrį. Teigiama, kad norint interpretuoti ir išsaugoti modernizmo paveldą bei pritarti sudėtingai, dažnai ginčytinai istorijai, kuria jis grindžiamas, reikia bendrauti su bendruomenėmis, stiprinti lokalumo ir priklausymo jausmą, nagrinėjant tokias šiuolaikines problemas kaip tvarumas ar prieštaringi prisiminimai.
Renginys vyks anglų kalba.
Po atidarymo parodą bus galima aplankyti iki 19 val.
Vėliau – rugsėjo–spalio mėn. – parodos lankymo grafikas:
Antradieniais ir ketvirtadieniais – 17:00–18:00 val.
Šeštadieniais – 12:00–13:00 val.
Kuratoriai: LAURA SERRA ir MAXIME FOREST
Daugiau apie projektą: https://modernizmasateiciai.lt/portfolio-item/dizaino-vizualiuju-menu-modernizmo-interpretacijos/
Praeities pavertimas paveldu – tai kultūrinio įgalinimo veiksmas, kuris priklauso nuo mūsų puoselėjamo pasakojimo, nuo nuolat kintančio emocinio santykio su fiziniu artefaktu. Davidas Lowenthalis kartą pasakė, kad „praeitis yra svetima šalis, kuriai dabartis suteikė naują pavidalą ir kurios svetimumą padėjo prisijaukinti mūsų rūpinimasis išlikusiais jos pėdsakais.“ Praeities artefakto paskelbimas paveldu yra bendruomenės pareiškimas, suteikiantis fizinei tikrovei kultūrinės tikrovės matmenį. Šį sprendimą grindžiantys argumentai nuolat atnaujinami, permąstomi ir gludinami. Paveldas jau seniai nustojo būti vien tik gražiausi ar seniausi mūsų architektūrinės aplinkos fragmentai. Paveldas – tai sudėtingas žmonijos, kaip rūšies, liudijimas.
ICOMOS ISC20C kviečia pasaulio paveldo bendruomenę į regioninių seminarų ciklą pristatančią „20 amžiaus istorinių tematikų sistemą“ kaip priemonę, padedančią permąstyti pasaulinius pasakojimus, susijusius su 20 a. paveldu. Regioninių seminarų ciklu siekiama ne tik plėtoti žinias ir bendrą supratimą apie XX a. paveldą siekiant tvaraus paveldo konservavimu grindžiamo pokyčio, bet ir paskatinti galimybes pristatyti, dalintis ir išplėsti naujus atvejus ir idėjas liudijančias 20 amžių. Kaune vyksiančiame seminare bus kalbama apie naująsias tautines valstybes kaip modernėjančio pasaulio reiškinį. Remiantis Kauno – Europos kultūros sostinės patirtimi, seminare bus diskutuojama apie šiuolaikinių interpretacijų vaidmenį šio naratyvo identifikavimo, supratimo ir sklaidos procese.
Renginys vyks anglų kalba.
Moderuoja VAIDAS PETRULIS
Dalyviai: RIIN ANTALU (EE, ICOMOS); MARIJA DRĖMAITĖ (LT); GRZEGORZ PIĄTEK (PL); EDWARD DENISON (UK)
Daugiau informacijos: https://isc20c.icomos.org/seminar-1-new-nation-state/
Interaktyvus paviljonas „Archi/Textūra“ pristatys trejus metus trukusius architektės Rasos Chmieliauskaitės ir meno teoretiko dr. Justino Kalinausko tyrimus, atliktus kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bendruomene. Šiuo projektu buvo siekiama naujos architektūrinės erdvės organizavimo gramatikos, nukreiptos į nematomą dialogą su mus supančia aplinka ir atskleidžiamą per taktilinius, klausos ir orientacinius ryšius su architektūros fenomenu.
Po paviljono pristatymo seks prieinamumo – ypač mene ir architektūroje – tema, kuri bus tęsiama audiogido dirbtuvėse. Jas ves „Impact Foundation“ komanda: Rafał Lis ir Agata Etmanowicz. Bus ieškoma sąsajų tarp savybių (informacinių, meninių ar tiesiog socialinių), kurios sukuria objektus ir įvykius per regėjimą, klausą, lytėjimą (skirtingas reikšmes) ar net skonį. Dalyviai turės galimybę susipažinti su garsinio aprašymo kūrimo specifika ir aptarti iššūkius ieškant naujų sprendimų.
Renginys vyks anglų k.
Kuratoriai: RASA CHMIELIAUSKAITĖ ir JUSTINAS KALINAUSKAS
Dirbtuvių moderatoriai: RAFAL LIS ir AGATA ETMANOWICZ
Daugiau apie paviljoną „Archi/Textūra“: https://architextura.lt/ | Daugiau apie „Impact Foundation“: http://www.impactaudience.org/
Modernizmas pasirodė esąs itin įvairialypis. Remdamasis į kelis bendruosius principus bei vyrų dominuojamų grupelių vaidmenį, šis judėjimas aprėpė ne tik labai skirtingus istorinius ir ideologinius kontekstus bet gausybę architektūrinės ir vizualiosios modernizmo raiškos pavyzdžių. Iš prigimties daugiasluoksnio ir regionine įvairove pasižyminčio judėjimo, suvienodėjimą lėmė ideologinės ir geopolitinės XX a. takoskyros. Modernizmą formavo praeityje dominavusių ideologijų, pavyzdžiui, komunizmo ar fašizmo, hegemoninės nuostatos modernybės atžvilgiu, o taip pat ir (po)kolonializmas bei pokarinė šiuolaikinio kapitalizmo ekspansija. Visa tai atsispindi tame, kaip šiandien suvokiame modernizmą ir kaip elgiamės su šiuo palikimu tautiškumo, valstybės kūrimo ir atminties politikos kontekste.
Apskritojo stalo diskusijoje dalyvaus autoriai, mokslininkai, praktikai bei vizualiųjų menų kūrėjai, interpretuojantys modernizmą per ideologijų prizmę. Dalyviai iš Kipro, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės nagrinės ginčijamus modernistinio paveldo aspektus. Nuo konstruktyvizmo dvejopame bolševikų revoliucijos ir valstybės kūrimo kontekste, iki „raudonųjų“ didmiesčių įvertinimo iš Rytų-Vakarų perspektyvos bei modernizmo palikimo paskutiniame padalytame ir kolonizacijos vis dar paveiktame Europos mieste, iki civilinės ar karinės šaltojo karo branduolinės architektūros liekanų. Pašnekovai diskutuos ar jų tarpdisciplininės praktikos kvestionuojančios šiuolaikinius ideologinius naratyvus, lyčių požiūrius bei keliaujančios po prieštaringas atmintis, peržengia architektūros išsaugojimo bei dokumentavimo ribas.
Moderuoja: MAXIME FOREST (Sciences Po (OFCE))
Pranešėjai: IEVGENIIA (JENIA) GUBKINA (tyrėja, Ukraina), OWEN HATHERLEY (rašytoja/žurnalistė, JK), POPI IACOVOU (Kipro universitetas).